Naujam name daug butų
Juose gyvenimai kvėpuoja
Visi skirtingi bet malonūs
Tau po durim nešiks
Dėl to kad šiandien liūdnas
Tik nėr to gero prie kurio
Neprisiplaktų blogio atmata -
Sukriošus senė šmėkščioja lange
Ir daro savo tvarką
Ir gerklę laido iš pat ryto -
Tai mašiną aikštelėje ne vietoj pastatei
Tai šiukšlių vamzdį užkimšai
Ar labas rytas jai nepasakei
Nors dar prieš tai už tartą ‘labas rytas’
Du šimtus kartų, jos grimasa per akiduobes gavai
Taip eterį gyvenimų visų beteršdama
Ji kada nors pasprings savais puvėsiais
Arba pamiršusi kad esanti dramblys apsėstas
Sutryps save kaip vargšą skruzdėlę.
Ilgai vėdinsim kambarius kad išgaruot jos smarvė ir dvasia