Viena vasaros ramybė

Kaip aš mėgstu gulėti
Po šaltu žvaigždėtu dangum,
Kai šalia tavo petį jaučiu,
Ir ausis kvailos šnekos kutena...

Man patinka pamiršt taisykles
Ir numetus rūbą teisumo
Kartu šlaistytis po pievą...

Kai girti mes nuo vasaros vėjo
Sėdim ant skardžio vaikystės
Man patinka tylėti,
Nes niekas negali
Daugiau pasakyti,
Nei mūsų begarsė laisvės naktis...