Pasigavęs į saują
Vieną vaivorykštės giją
Plaukiu linksmais šaltiniais
Miesto gatvėmis žemyn
Žaižaruojančiose kryžkelėse
Man mosuoja rankomis
Žmonės ir pavasario spalvos
Virš garuojančių stogų
Šokinėjantys lašai
Žemėje susirenka į upelius
Ir mano popierinį laivelį
Nuneša į labai tolimą ateitį.
- - - - - - - - - - - - - -
Argi tai būtų vasara – žiūriu
Lyg per dvigubą stiklą
Į sulėtintai šlamantį medį
Rankomis matuoju erdves
Neskaidriame ežero vandenyje
Lėtai plūduriuoja
Nykstantys ir blunkantys
Senų laikraščių puslapiai –
Labai tolimoje praeityje
Išsiskleidęs ir bespalvis
Mano popierinis laivelis
Tebeieško vaivorykštės gijų.