Ateik į sielos dvynį panašus

Kol perskeltas dangus į žemę žeria
Rieškutėmis sustingusius lašus,
Ateik į šalčio apsuptą salelę
Į mano sielos dvynį panašus.

Prie jaukiai spragsinčio likimo laužo
Tegul dvi sielos pasikeis namais
Ir artuma, gerumo atsilaužus,
Užsuks  į juos nežinomais keliais,

Kuriais ir mes išėję vėl sugrįšim
Į slėpiningus dvasinius namus...
Ateik į šalčio apsuptą salelę
Į mano sielos dvynį panašus.