Apie liepsnojimą 2

jis nuo ryto spokso į kojas, vienaakis žvilsnis raudonas saulėlydis.
tik gniaužo žemėlapį, kumšty spaudžia pasaulį
net braška. vėl saulė teka rytuos
kur sūpuojas užgesę žibintai. eina į paštą. ženkliuko

Labas. Laikas manęs nesudegins - gyvenu aš Egipte. Gliaudau pupas ir neskaičiuoju. Taip kalbėjau dar vakar.
Šįryt aš Tina, dainuoju, nors paskutinis koncertas jau surašytas į sapnai. doc nuo pradžios iki galo pagražintas ir sueiliuotas.
Dabar būčiau drakonas. Kiniečiams neščiau sėkmę, liepsnočiau. Bet esu ne ten. Aš tavo kišenėj. Toj, kuri, deja, prie širdies.
Tavo, Jonas.

tokie laiškai gerai dega.
rašau jam atgal. siunčiu be ženkliuko.

Šalta vasara. Kas vakarą kūrenu židinį. Jūsų žodžiai sušildė.
Vilką manyje nutildė. Neilgam, nesidžiaukit. Išeisiu į žmones, tyla juos trauksiu, baidysiu. Savo Vilniuj tyčia pasiklysiu ir gal sumėtysiu pėdas. Kaip suprantu, Jūs vis dar vienas.  Sienas prilaikysiu, nuo karų susilaikysiu.  Būsiu šilta vilna. Nenustebkit, sumeluosiu, Jūsų... Vilma.