Negimęs

O, kraujo laše, aš žinau, tai tu
į mus tiesi nematomas rankas
ir klausi mūsų plyštančių širdžių
ar niekad nematysi tu žvaigždžių
pro vasarėjančias šakas
ar liksi ašara ant mūsų kelio
pavasariais baltais žiedais ateisi
kalbėsi žodžiais tiktai vėjo
ko niekad sau mes neatleisim...