Ant ribos

Kaip nesudėtingai
pralekia diena
Ir vis tik –
kokios sunkios mintys...
Jau nesupaisysi –
čia vasara... žiema...
Paaugo miestas
dar per vieną sprindį.

Į langą
beldžiasi tyla.
Į lūpas
žodžiai tingūs:

Ne, tai ne vasara -
        taipogi ne žiema.

(Suskliaudusi sparnus
        į žemę nėrė lingė.)

Čiumpu
        užuolaidos skvernus,
Patraukiu -
saulė tvieskia.
Ištirpdo
dangiškus dažus -
Lai taškos
kūdroj miestas.