Glaustai: apie žmones

/1/
Viliokė vasara juokėsi žvelgiančiam pro grotas.
Nuosavas kameros kampas atrodė taip toli.
Žmogus sudejavo ir nuėjo kitur.

/2/
Plūdė žaidė ratilais. Nesirūpino.
Sliekas mąstė apie žmogų, anksčiau nepažinotą.
Laisvalaikis kiekvienam savo.

/3/
Ankštoj vituvėj žmogui šovė į galvą.
Smegenys tiško ant sienų.
Bet nepramušė jų.

/4/
Artėjo išgėręs prie vairo.
Vaikas nesukluso.
Net tamsoje žmonės atranda vienas kitą.

/5/
Pakirdęs žmogus išėjo į lauką.
Antkapiai nusigręžė, pamiršę vardus.
- Pramiegojau, - pakirdo supratimas.

/6/
Žmogus ištiesė kojas. Stebėjo dangų.
Niekas negąsdino ramybės.
Niekas nepasikeitė.