Skauda

Įpuolame į naktį-
          tartum akmenys į gelmę:
likime, mano išprotėjęs Dieve,
          kur tu?
Apsaugoki mus nuo tamsos
          kerų ir burtų -
neleisk suklysti...

Ir laikas ištaria liepsningą
            ryto nuosprendį...
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
Bet skauda žvilgsnį mums-
            labiau nei širdį gelia,
kada svajonių paukštė
            praskrenda pro šalį,
nė plunksnos nenumetus.