Išpažintis vonioje

Kuteno Ariadnės siūlas
man Achilo kulną.
Matyt, ant jūros ežio
užlipau vonioj,
kai stojausi krantų
pirmadienį ieškoti.

Na, ir kas, kad
vonioje vandens nebuvo.
Bet geldoj, krokodilo priverktoj,
ežiuko pakutenta uošvė
skambino 118.
Kartų.
Durų skambučiu.

Įjungiau aš elektros srovę,
kad šlapiau
skambutis Šubertą pagrotų.
Už Pravieniškių grotų.
Ir plaukė ji vonioj
prieš srovę.
O balsas diktoriaus
pro dušo skylę skelbė:
„Masažas paskutinis.
Tik 220W
Pirmadienio nuolaida
iki pačio dugno“

Iki dugno taurėmis pagrojau.
Orkestras kamerinis
penkeriems metams
gastroliuot atvyko.
Kiti ten dirigavo,
kiti ten grotomis stygavo.
O aš pro dušo skylę
Šubertą klausiau.

Daug nutekėjo ašarų
vonioj per tuos metus.
Išpirko graudūs vamzdžiai
nosines Gariūnuos.
Net balsės kai kurios
eilėraščiuos be priekabų
stovėjo.
Vanduo vonioj
žydėjo.
Ežiai eilėraščius
perėjo.