Balandžių

Išsiskleidžia, susiskleidžia.
Atsimerkia, užsimerkia.

Toks nepastovumas
kartais laksto po
saulės įkaitintus
penkiaaukščius stogus.

Ale ir duok Diev,
mums šią negalią -
nebijoti aukščio.

Norėtųsi būti liepa,
linguoti vėjui švilpiant
ir šypsotis praeiviams.

Įsimylėti žmogų,
ir būti jo drauge,
kasnakt ateinančiam
uždainuoti.

Tuos sykius ir paukščiai
nebijotų atplasnoti ir
pritūpti ant mano šakų.

Nereikėtų jiems svilintis
ant penkiaaukščių stogų
įkaitusių.

Regiu Laimę.