Likime mano, mano pėdseky

Šykštus likime, trupinius barstai,
O juk kažkam nepagaili net saujos.
Atleisk, kad aš taip tiesiai, paprastai,
Tai nedėkinga  neviltis maištauja.
Žinau, kad  man užteks ir ačiū Tau,
O vilčiai savo  rasiu saugią vietą.
Ji pakanti. Atleiski jai, prašau,
Už nesaikingą troškulį turėti.
Skalsus likime, mano pėdseky,
Aplenk mane ir man parodyk kelią,
Kuriuo beeidama,  jo pakrašty
Surasčiau ramią  atilsio kertelę.
Trapus likime, seikėji retai-
Bijai išlepinti liguistą sielą-
Juk ne visi šios  žemės padarai
Išlieka savimi  patyrę gėlą.
Dosnus likime, pasilik ir vesk,
Tegul į nerimą, tegul į gruodą,
Tiktai, prašau,  pavargęs neišmesk,
Kaip išmeta suskeldėjusi puodą.

Likime mano,
Mano pėdseky...