Ten supasi krentančios
saulės išblyškęs
spindulys ir balta pilnatis
užmiega pasiklydus
migloje blakstienų,
o rytą nudegina pėdas
smilgų laužais ir aplaižo
rankas, kai dobilai
savo raudoniu įsiterpia
į mūsų dylantį artumą.
Vėjau, ar Tu tikrai teisybę surašei? mažumėlę nustebinai. ir kad taip išnarstei vyriškai/logiškai/racionaliai po narelį, ir kad moteriškos nuojautos siurrealizmai Tau 'nepasidavė'... na, man tiesiog gražu buvo, o lyginant su kitais kaip ir originalesnis, mažiau nuvalkiotas buvo. o Pats neprieštarauji sau, kai sakai, kad tik universaliai patirčiai prieinami vaizdiniai gali būt priimtini/suvokti, argi tai, kas universalu, nėra absoliuti abstraktybė? nors gal, nebeturiu laiko filosofinėm kategorijom galvot, rengiuosi po Mišių operetės vakaran. gal vėlėliau pamąstysiu dar. bičiuliškai. :)
niu va, nelabai sugalvoju, tai kas kyla, tą sakau: vaizdiniai persipynę ir jų perdaug, užgožia mintį. jau ir pav. yra "migla migloje", t.y. aš suprantu, kad čia mąstytas eilius, ne iš dangaus rašei, bet kažkaip nepajutai saiko.
žiek: "ten" - toj buveinej, ania (neįsivaizduoju, kokia galėtų būti žvilgs. buveinė - kitaip tariant tai yra absoliuti abstraktybė). nu ok. taigi žiūrim, kas gi ten supasi toj buveinėj, ogi: krentančios saulės išblyškęs spindulys (kitaip tariant saulė krenta o iš jos eina toks blankus spindulys, ania? hm.. neįsivaizduoju tokio fenomeno). ir dar tuo pat metu "balta pilnatis užmiega" (čia normaliai) "pasiklydus migloje blakstienų" (kur kur?? ta prasme užmiega tada, kai pasiklysta? ir dar - blakstienų migla - nesuvokiamas "gamtos" reiškinys). tai saulė nukrito, pilnatis pasiklydo ir užmigo, tada ateina rytas ir... (beje, ar rytą nudegina, ar ryte nudegina pėdas? - dviprasmybe) ir tada užsidega smilgos? kaip čia jos taip? nuo ko užsidega? liepsnos "aplaižo rankas" - gerai. toliau dobilai įsiterpia - kaip jie taip, t.y. kaip tai įsivaizduoti tą įsiterpimą? pask. eil. - aiški. ir be visų tų komplikacijų nepamirškime, kad tai viskas vyksta "žvilgs. buveinėje".
ojėzau kiek prirašiau, tikrai tiek nenorėjau. o tenorėjau pasakyti, kad abstraktūs, be vidinės universalios (t.y. visiems plius minus suprantamos, nujaučiamos) logikos vaizdiniai nieko nepasako ir tik sukelia klausimų, ir tuo pačiu užgožia mintį. ech, nu sorry..