Vienatvė I

-  -  -  - tai dangus
išspjauna rudenį -
      ir vėlei:
iš nakties-į naktį...
      Nesuspėję
pasikeisti grimo,
      trys paniurėliai
siūlo
      įkyrėjusią komediją,


kol raukšlėta
      septyniolikmetė
abejingai
      nubraukia peruką
ir iš kolektyvinės
      vienatvės
nuskuba
      į savąją vienutę - - -