Jei verkčiau, ašaros sustingtų į ledo karolius. Tuomet delnai imtų kaisti, o gyvenimas slysti tarp pirštų. Sausi lyg smėlis skruostai kvepėtų tyla. Tuščios tylos kvapas. Jei laukčiau tavo žvilgsnio, laikas atsisakytų sustoti. Jis skubėtų pirmyn, palikdamas užteršto rūko likučius. Dengia. Skęsta. Jei miegočiau, sapnai turėtų tavo lūpų skonį. Kaip garuojantis ledinis stiklas. Stovėčiau toli už to spindinčio geltono lauko. Jei tikėčiau, akimirkos virstų debesimis. Tada jos lėtai plauktų ir keistų formą. Danguje, ten, kur minkšta. Jei mylėčiau, greiti žingsniai garsiai atsitrenktų į šaligatvį. O tu visad lauktum manęs ledu apšalusioje stotelėje. Nebijočiau. Nieko. Nieko. Jei tik būtum tu.