rytinio spindulio pamąstymai

Įbridau į kavinę
tarytum kažką
žiaumojantis žandas
kai pjovė staiga

lyg pliauska per strėnas
akyse užtemo
užvožė barmenas
nebuvo idegęs
nebuvo armėnas
bet moterį gražią
ant lovos turėjo

mane tik pamatę
susiraukė jiedu
paleisti į trasą žodžius
dar suspėjo

bangladešas tu
vermutas
dar neprinokęs

po to supratau
lyg man lyg ne man čia
ir kad ne kavinė
miegamasis kieno tai

pasijaučiau šuo
iš kiemo nuo žemės
į lovą įlipęs

o visgi
skaudi ta
užuolaida buvo
per puse kai kirto
guliu sau nutirpęs

rytoj čia negrįšiu