Idiliška pasaka.

... Ir tartum
kaskart kitokia,
pasimetus
moteris
iš Vienos
brėkšta
rytas--

idiliškom postilėm
beldžias,
daužias,
sparnus atsimuša,
ir kiek palaukęs,
nuplaukia
vejas.

Ir vėl valiūkiškai,
tik kiek kitaip
neg reikia
pasiklausom
Dievo-
pritūpę,
kai

savo lysvę
laisto--,
žmogų sėja,
ir derlių
nuima-
šermenyse.