Aš mergaitė. Aš nėščia mergaitė.

Aš mergaitė. Aš nėščia mergaitė.
  Aš jausminga nėščia mergaitė. Todėl ir jaučiu, kad esu nėščia. Mano kūnas nėščias. Mano protas nėščias.
  O, jau ausys pradėjo pūstis. Gal mano vaikas ir nebus atlėpausis. Bet gimęs pamatys atlėpausę motiną ir išsivems. Išvems savo kairįjį inkstą. Tada mane pjaus, ištrauks ką nors iš vidurių. Po to pjaus mano kūdikį ir jam įsodins į pilvą tai, ką išpjovė man... ne... Einu paieškosiu pleistro ir priklijuosiu ausis.
  Aš mergaitė. Aš nėščia mergaitė.
  Ir kaipgi aš atsidūriau nėščia? A. Žinau... Turbūt vakar per futbolo rungtynes įkvėpiau per daug oro... Stadione vyrų perteklius... Sėkla taip ir skraido tarp tribūnų ir ieško mergaitės su didesne skyle nosyje, kur galėtų sau ramiai įskristi ir apvaisinti jos protą.
  Arba dar galėjo tai padaryti mūsų istorikas. Mokiausi istorijos visą naktį. Net kelis kartus mokiausi. Istorikas turbūt patenkintas. Labai. Bus. Dabar laukiu savo mokslo vaisių.
  Arba mane apvaisino bitutė. Bitukas. Nes aš jauna graži gėlytė. Bitinai tik ir skraido aplinkui, norėdami paragauti manęs iš vidaus. Nori palaižyti tai, ką slepiu tarp savo šilkinių žiedlapių. Keli vakar paragavo mano saldaus nektaro...
  Taigi aš mergaitė. Aš nėščia mergaitė.
  Apvaisinta mergaitė apvaisintu protu. Įdomu, koks bus tas mano vaisius? Tikrai ne ananasas. Ir ne persikas. Per brangu. Mano vaisius negali būti brangus. Vargšės mamos vargšas vaisius. Geriausiu atveju bus nesukirmijęs obuolys iš Kalvarijų turgaus. Bet ir tai gerai... Nors vitaminizuotas... Ir galima išvirti kompotą, iškepti pyragą, išdžiovinti... Va koks tas mano vaisiukas funkcionalus... Pavydės man kitos sodininkės... Stovės išsižiojusios su savo mandarinais, iš kurių nieko doro neišaugs mūsų klimate. O iš mano vaisiaus ir medelis bus, ir namą galėsim pastatyti... Taigi nors ateitis šviesi... Na ir į sveikatą... valgykit savo mandarinus...
  Mano vaikas bus negras. Tiks prie šviesių kambario užuolaidų. Pastatysiu jį ant palangės ir visi man pavydės tokio gražaus dekoro. O naktį galėsiu nuo jo pailsėti. Juodas, nematysiu nors. O kai paauglys iš jo išeis, galės naktį iš namų sprukti pas mergas, ir jo sena mama net nepastebės, kad jis dingo. o ryte jis vėl stovės kaip stovėjęs ant palangės. Sukandžiotomis lūpomis, be kelnių. Bet labai laimingas...
  Oi, mano vaikiuk. Kokie gražūs tavo piršteliai... Nekutenk manęs, nes negaliu pasikasyti iš vidaus. Hihi... Tikrai kutena. Nustok sakau! Pabaisa! Na, gerai, mano vaikiui. Duok mamytei išsimiegoti. O rytoj, kai gimsi, tai ir pažaisim...
  Labanakt, mano vaikiuk. Mano.