stebėki lietų ir jame
išvysi gryniausią
formą, kurioje
lašai lyg žodžiai, bet
jie kuria tylą...
tyla, kuri sujungia
mumyse buvimo
skausmą
ir kartu palaimą,
nes tie du pradai
virsta visuma ir kyla
naujas... taip prabyla
eilės – žmogaus lašeliai
dieviškam fone,
dangaus lašeliai
žemiškam fone,..