Rašyk
Eilės (73715)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10405)
Vaikams (2524)
Slam (49)
English (1127)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Lyg laumė tyliai sėlinau atšalusia žole, naktis durniavo ir maivėsi, o aš net girdėjau kaip šnibžda žemė.
Staiga išsigandau savo minčių, kurios man pasirodė per garsios. Net baisu pasidarė, kad jas girdi visas kaimas.
Ant žemės ridenosi karoliukai, paženklinti chaoso, kuris tik norėjo pašokti.

Pagaliau pasiekiau tai, ką norėjau. Žiūrėjau į gilaus šulinio vandenį, kuriame iškart įsipaišė mano atspindys.
Žemė girdo šulinį, šulinys žemę. O žmonės - tai šuliniai iš kurių geria pačių išsigalvotos žaidimo taisyklės.
Vaizduotė bėga namo stogu ir byra man į delną.

Ir tada pagalvojau - tokia ta vasara. Ji priklauso laisvei. Ir aš jai priklausau, bet kartais slepiu.
Mes su vasara susikibusios rankomis supamės sūpynėse, kurios sukasi tik į vieną pusę. O atgal - niekada.
Ir mes su vasara vienodai greitai senstam... Lašas po lašo... Banga po bangos.. Diena po dienos.
Ir vėl lašai įsigeria į mano pirštus. Ir tada aš tapau beprotybę. Nežinau aš, kokia ji baisi ir beprotiška, bet
aš ją tapau. Lašas po lašo. Potėpis po potėpio.

Norėčiau pasemti gyvybės vandens, išgerti ir gyventi amžinai. Bet ar verta? Gal geriau bėgti aplink pasaulį tol,
kol žemė suksis aplink saulę. Tada ateitis negalės manęs pasivyti, jei tik spėsiu taip. Bet laiko apgauti neįmanoma,
vis tiek gyvenimas išlydis tave lyg sūrį keptuvėje.

Kodėl žemė paslėpė savo veidą? Užsidėjo tamsos kaukę, ir pro plyšius stebi mūsų mieguistą, melancholišką gyvenimą.
Gaila pramiegoti naktį. Gaila rytą pramiegoti. Galbūt reikia miegoti tris valandas naktį, tris dieną ir dvi vakare?

Mečiau į šulinį akmenį, kuris sudrumstęs tylią šulinio ramybę nugrimzdo į dugną. O gal tas šulinys neturi dugno?
Kaip ir neturi dugno mūsų gyvenimas - turi tik netikrą dugną iš rūko.
Dabar pagalvojau, kiek per šią naktį mirė žmonių, kiek miršta ir dar mirs.. Kiek gyvybių nugrimzdo.. Dieną visi miršta
dažniau.

Norėčiau gimti iš naujo ir savo gyvenimo įsčiose pradėti žaidimą iš pradžių. Mano šachmatai susidėvėjo, o ir lenta
vos laiko. Laikas nukirto visas damas, aš dabar jau kita. Žmones - porcelianines figūrėles stumdo laikas iš vieno langelio
į kitą. Arba mes stumdom laiką. Bet niekas čia neaišku, nes viskas apgaulinga. Ir tiesoje yra netiesos.
Juoda - balta, juoda - balta, raižo akyse šachmatų lenta. Naktis - diena, naktis - diena..

----

Vos žemei
atidengus savo veidą
visas kaimas sukilo,
nešdamas juodų gėlių
kvapą,
ir
ašarų dušą.
Nesiprausiu šiandien.
Sėdėsiu prie šulinio,
nors po nakties jis
jau be rūbo.
Nuogas šulinys.
Matau einantį dėdę Petrą -
ant nugaros neša
antkapį.
Lyg Jėzus - kryžių.
Šachmatų lenta
ištuštėjo.
Juk šiandien
gyvenimas
Dar vieną žmogų
nukirto.
Šachmatų lenta
ištuštėjo.




----





Reik pasikalbėti su vasara, kol ji dar neišblyško. O geltonoji, aš noriu su tavimi pakalbėti. Tebūnie tu būsi
senovinis telefonas, o aš skaičius devyni. Tik prašau, o mano sena gera drauge,
paskambink man, ir mes vėl susitiksim...
... Kitąmet.
2004-06-29 22:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-01 15:27
kaiva
Gerai čia, patiko net labai, toks jau tas gyvenimas, et..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą