MutaTarp topolių pasiklydę
nebuvę vaikai šešėlius
baido ieškodami lizdo,
gegutei metus apgiedant,
renku gėlių tyras raudas
ir krentančias plunksnas
ant pavakario slenksčio,
sparnus smilgomis rišu,
(ne) mokančiam nusileisti.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-06-29 19:23
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-30 22:26
kompromisai su metais išnyksta,
susitarimai išblanksta... bet kiekvienos dienos skausmas primins bet kada: „stipriai nerišk, skrisiu, išlėksiu mažytėm pėdelėm... kai tik (at)paleisi...“ Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-30 10:41
Irna teisi ... [... ir, per medžius daug ką galim pasakyti, o kartais jie už mus (pa)sako, tik... su girdėjimu būna kartais ne kas...] :-))
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-29 20:41
skauda, matosi kad skauda. gerai perteikei liudnuma ir skausma
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |