kaip kadais susitinkam
tamsioj tarpuvartėj
tykioj kavinėje prie upės
kur seniai žiūri išplautom akim, kai baro
mergina pasilenkia stačiu kampu
jiems teka seilės -
jų moterys tokios senos
kad
Sony grojantis senas bliuzas
atrodo
parašytas užvakar
vėliau
parko tako posūky...
pasieki
kada manau esąs pabėgęs
nuo tavęs
apsimeti džentelmenu,
vedžiojančiu šunį
mano mielas
personaže
neateini tarsi sutarus
susitikt
prie vyno taurės
barstai kalkes
ir man ir
sau
ant
veido


adata








