Ir štai aš šoku

Muzika įslenka į sapną
Atkakliai, tyliai.
Sutema, barstydama nemigos raštelius,
Pakelia mano rankas,
Pasuka galvą,
Švelniai apsukdama mane.
Mano mintys suvokia grakštų judesį
(tono),
Besisukančio ir vingiuoto,
Jaudinančio spirališka melodija.

Ir štai aš šoku.

Euforijos apimtos kojos neša mane
Per dulkes.
Judu gracingai priešais savo akis,
Paslėpta balerina atgimsta.
Begarsis vibravimas įsuka mane
Į žiaurią, nematomą kulminaciją.

Muzika sutraška ir lūžta,
Susvirduliuoju atgal į miegą.

Vieversio aštrus ir susisukęs balsas
Skendi kambaryje,
Kai nauja šviesa ima tekėti priešais
Nukalkėjusias sienas.
Iliuzija išblanksta.
Įkalintos mano pačios odoje
Mintys bando šokti,
Kojos jau nebejudės,
Burna... nebekalbės.