kaip paukštis

šįryt saulė pakilo ir pašvietus pro langą pasakė - eik
aš neišgirdau kur todėl tik apsirengiau ir išėjau
o lauke sniegas upeliais teka žemyn kaip gera tekėti su juo
ir rodos pasieksi dangų tik gaila kad aš neskraidau

kaip paukštis
kaip baltas taikos balandis
kaip juodas likimo varnas

šiąnakt mėnuo pro langą pašvietęs prikėlė ir tarė - eik
ir miegodamas aš pradėjau vaikščiot stogais
o prabudęs norėjau tik prisiminti ar tave ten mačiau
kas žino galbūt tai kada nors kaip nors pasibaigs

kaip paukštis
pavargęs į jūros gelmes

šiandien eidamas miesto gatvėmis skaičiavau žvaigždes
jos krito taip pat kaip rudenį lapai skrenda
man senas miesto girtuoklis pasakė kad jos manyje
ir veltui pakėlęs akis bandau įžiūrėti dangų

kaip paukštis