^Padla^

Ir padlą arklio snūkiu aš pažįstu,
Gyvena ji kažkur laukuos,
Renka iškabas su atsilupusiais dažais,
Nulaižo nuo jų kas likę,
Įgauna švento džiaugsmo.
Prisijungia straublį prie burnos
Ir traukia taurų pievos kvapą į save.
Parėjus į namus jį išpučia į arbatinį
Ir geria arbatėlę popietinę,
Ir vėl įgavus džiaugsmo švento
Praryja vorus iš pakampių,
Susirenka vaikų žaislus
Ir trankos po senus namus,
Ieškodama sau tinkamos ramybės
Susiriečia kampe, pražiūri sienoj skylę.
Ir toj skylėj vis ieško naujos realybės.
Paskui iššoka ji pro langą,
Ant šiaudų,
Ir ten ieško
Žmonių, gyvūnų paslapčių,
Suradus pačią tinkamiausią
Apspjaudo ir sulanksto.
Įbėga pro duris,
Sutinka Stepę Pelėdaitę.
Padaro bomžižką dvivietį balių
Ir prisiriję šviežios samanės,
Jos susitinka su dievais ant žvakės...