Interviu

                                           
a : Ar Jūs kada nors žaidėte bilijardą?
b : Ne
a : Ar Jūs kada savo gyvenime esate nuskynusi rožę iš savo sodo?
b : Ne
a : Ar Jūs kada esate parašiusi knygą?
b : O taip
a : Apie ką ji buvo?
b : Apie paukštį..
a : Paukštį?
b : Taip.. apie paukštį
a : Ar esate laikiusi paukštį narvelyje?
b : Tai beprotybė!
a : Ak,taip taip - o koks tai paukštis buvo?
b : Knygoje?
a : Taip knygoje.
b : Vienišas ir nesuprastas kitų.
a : Ne ne ne,aš turiu omeny paukščio pavadinimą
b : Paukščio pavadinimą? Jūs klausiat koks jo vardas,to paukščio pavadinimas?
a : Taip aš klausiu koks to paukščio pavadinimas.
b : Žmogus
a : Žmogus????????
b : Taip
a : Žmogus – tai ne paukštis.
b : O kas yra žmogus?
a : Na,žmogus yra žmogus.aš – žmogus, Jūs – žmogus
b : Dvi rankos, dvi kojos ,viena galva ir jokios uodegos ar sparnų?
a : Na, taip. teisingai pastebėta.
b : Teisingai  -TEISINGAI????????
a : Ar Jūs žaidėte kada nors šachmatais?
b : Ar aš žaidžiau kada nors šachmatais???????? Jūs man teigiate kad žmogus yra žmogus ir po to klausiate ar aš žaidžiau kada nors šachmatais??????
a : Na taip - išgirdote teisingai.
b : Taip žaidžiau.Visas mūsų gyvenimas tai žaidimas,ŽMONĖS - kvailos figūros, stumdomos  nematomų rankų nelyginant marionetės,tampomos kitų rankų visuomenės vadinamojoje realybėje virtusiomis žodžiais,daiktais nematomais tik jaučiamais kvailais jausmais
a : Palaukit Jūs tik palaukit. Jūs norit pasakyti ,kad gyvenimas tai žaidimas, o žmonės tarsi tos šachmatų figūros,stumdomos žodžių ir jausmų ,kurie Jūsų manymu KVAILI?
b : Taip aš norėjau pasakyti būtent šitai ir rodos taip ir pasakiau
a : Jūs manot, kad visi jausmai KVAILI?kad mylėti,džiaugtis ,liūdėti ,nekęsti , užjausti - KVAILA?
b : Ar Jūs kada nors žaidėte bilijardą?
a : Palaukit neatsakėt į mano klausimą
b : O jūs į mano?
a : Na taip aš žaidžiau, o kas jums iš to?
b : O kas JUMS iš to?kodėl Jūs to manęs klausėte?
a : Ai, šiaip sau.puikus žaidimas.siūlyčiau kada nors pabandyti pažaisti.tai netgi geriau nei šachmatai — nereikia tiek mąstyti. nesusidaro tokia didelė įtampa. čia viskas priklausoma nuo rankų ir įgūdžių, nereikia tiek gal..
b : SUSTOKIT!!!! Mąstyti REIKIA.mąstyti REIKIA VISADA!!!!!!
a : Tikrai? ..o kodėl Jūs neauginat rožių savo sode?
b : Aš neturiu sodo.
a : Neturit žalio  ir didelio sodo,kur kas rytą galėtumėte įkvėpti gaivaus ir gryno oro,ir pavaikščioti rasota žole, o vakarais atsisėdus po didžiausiu savojo sodo medžiu stebėti saulėlydžius?!!
b : Ne ..
a : Kaip gaila!
b : Taigi..gaila..o Jūs? Ar Jūs turite tokį sodą kaip pats apibūdinote?
a : Ne
b : Cha, tai gal daugiau gailėkitės dėl savęs, kad neturit, o ne manęs..
a : Aš dėl savęs ir gailiuosi – tikėjausi kad Jūs tokį turėsite ir mane pasikviesite jo aplankyti.leisite pavaikščioti ryte po rasotą žolę ir stebėti saulėlydžius vakare..
b : Taigi visur ieškoma naudos sau..materialinės dvasinės,pasitenkinimo..visi trokšta pasitenkinimo-atgaivos sielai..kūnui..meilės ir švelnumo.kiekvienas trokšta turėt sparnus, manydamas, kad jie suteikia laisvę..LAISVĖ – ne sparnuose,ne ten kur tikime ją esant..
a : O kur yra toji laisvė?
b : Mūsų pirštų galiukuose.
a : Nejaugi?
b : Žinoma.Viskas yra mūsų pirštuose:ir laisvė, ir laimė, ir griaunamosios bei statomosios jėgos.
a : O jeigu žmogus be rankų?
b : Jeigu žmogus be rankų?..jeigu..žmogus..be..o Jūs ar esate parašęs kokią nors knygą?
a : Aš klausiau:O JEIGU ŽMOGUS BE RANKŲ? Jūs man neatsakėte..
b : Jeigu žmogus be rankų, jo griaunamosios ir statomosios jėgos pereina į burną,laisvę valdo kojos,o laimę mintys..
a : Bet juk tą patį galima pasakyti ir apie žmogų turintį rankas…
b : Žinoma..viskas priklauso ne nuo kūno sandaros..
a : Tai kam kalbat apie visus tuos pirštų galiukus?
b : Kam žmonės svajoja apie sparnus, kurių niekada neturės?
a : Bet kai kurie turi! Jie skrenda savo sparnais ten,kur tik panori, jie gali nuskristi iki pat žvaigždžių ir saulės..
b : Taip..žinoma...mes esame paukščiai skraidantys mintimis..
a : Vadinasi Jūs parašėte knygą apie žmogų,kuris skraidė mintimis,todėl ir pavadinote jį paukščiu?
b : Galbūt..