<brudėsis>

Ir sudegusiojo teatro aktorė,
Su vėlyvojo Baroko suknia,
Beldžias į sutanos duris,
Prašydama meilės
Ir kąsnio vaikams

Lietus jiems užmerkia akis
Ir atveria sienas.
Jei ne sutana kaip grandinė,
Jie pakiltų į dangų,
Pamirštų pasaulį ir jo taisykles.

Pasigirsta sulytųjų balsai.
Ir sutana traukias
Į savo milžiniškus rūmus
Su šventųjų veidais.
Savo sielą paslėps už skulptūrų,
O kūna nuneš celės link.
Ten maldaus atleidimo TO,
Kuris miręs.
Ir kankinsis per dienas ir naktis...

O moteris vėl sugrįš į griūvėsius
Ir "gyvens" tenai amžinai...