Kraupiai raudonuoja
Sukrešėję kraujo lašeliai
Ant stiklo šukių,
Kuriose atsispindi
Gaivūs rytinės saulės spinduliai.
*
Purvino sniego gurvuoliai
Aprauda savo lemtį,
Sapnuodami skaisčią žiemos nekaltybę.
*
Ašarų sklidinos akys
Žvelgia atkakliau nei visada:
Pasaulyje gailesčio neieškok.
*
Kas yra ilgesys?
Balsas tyruose,
Kurio niekam nelemta išgirsti.
*
Nieko neliko tyloj,
Tik graudžiai rieda ašaros lietaus
Ant lango stiklo;
Nieko neliko tyloj,
Tik sniegas pajuodo
Ir tapo klaikiai purvinas;
Nieko neliko tyloj,
Tik aptemęs dangus
Tyliai aprauda savo lemtį...
*
Nykiai žiba žvaigždės
Pajuodusiame danguje
Kaip viltys,
Kurioms nelemta pildytis...