imkis

imkis
į ranką ranką
į glėbį – širdį
į žodį – tokį tembrą,
kuris suteiktų prasmei skonį
imkis
į širdį išdidumą ,
bet ne bet kokį – tik kilnumą
į žvilgsnį – ugnį ,
o kartais ramų vandenyną
paimk ir meilę
tiktai pamirški
pasiimti...
Tu klausi, ką pamiršti,
aš atsakau –
pirmiausia imkis,
imk, ką sakiau anksčiau –
tai turintis pamiršta
ką reikėjo
pamiršti pasiimti.
Imkis.