laumių naktis

Juodas varnas
sukarkė pilkose
medžių šakose
Šešėlis pašoko tolyn
apsvaigęs
mėnesienos šviesoj
Ir aš šokti ėmiau

Svyruoklio šakos
kūną glostė
vanduo geidulingai
žiopsojo pro rūko marškas
Baugu
man lūpas praverti...

Naktis mane
vynu nugirdė
Ištroškus
kėliau lapų taures
vėjas
išbučiavęs užmigdė

Apsvaigusi baigės puota