***

akmens ant akmens
nelieka nuplauna
apmaudu
alkis artumo
ardo aušros arabeskas

ant sienos šešėlis
kaip profilis
miegančio meistro
bespalviai plaukai
prašo žodžių tylos
kad dar nekirstų
kad dar arčiau
apkabintų

ar jau nubudai
beidamas pro duris
palik vietos orui
kad turėčiau kur
ganyti dulkes
tardama amžinybę
be reikalo

nelik dar
leisk pažiūrėti
į tavo šešėlį
sprunkantį paskui