Džiugmantas iš lauko visada parsineša visokio nieko

Stiklinės žirafos, ištrūkę kaip sagos
Iš spintos drabužių, medinės lentynos,
Peršoka kambarį trylika grybšnių,
Kaklus tik išriečia tarsi flamingai.

Strykteli slenkstį -
Mano kišenėj jos buvo devynios...

Skimbčioja kojos
mažom kanopėlėm nutekintom,
Skaičiuoja žingsnius ant betono
lyg sapnus kreiduotus,
asfalto klases
tekinos

įveikia skubriai -
Pamiršta numesti
pirmyn akmenėlį -
Jos be taisyklių -
                  lekia ir lekia...

Mažos stiklinės žirafos
iš mano kišenių.