Rašyk
Eilės (78169)
Fantastika (2308)
Esė (1557)
Proza (10915)
Vaikams (2717)
Slam (78)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ji nutarė išeiti į permirkusias, prietemos apgaubtas pievas. Horizontu, periodiškai nušviesdami dangų ir permirkusius jos plaukus, ridenasi žaibų kamuoliai, o juos seka liūtų riaumojimą primenantis griausmas. Šį vakarą liūtis tokia stipri, jog į kiekvieną sunkų lašo tėkštelėjimą ji reaguoja vis jautriau: lengvas mazochizmas ir venomis tekantis kūną šaldantis pasitenkinimas, verčiantis eiti giliau į drėgme dvelkiančią pievą, į grubų žaibų glėbį.
 
  Tolumoje ji mato kitą siluetą. Iš jo blankių kontūrų galima išskaityti vienodą likimą. Jiedu dviese, tačiau atskirai tirpsta milžiniškose blykstėse. Prie šio silueto ji norėtų prisiglausti, nes akyse spindinčios ašaros byloja baimę.

  Ne kartą ji bandė atsikratyti baimių: ir savarankiškai žingsniuodama gyvenimo pakraščiais, ir ilgai tipinėdama tamsiose kapinėse. Ji norėtų nebijoti, norėtų parodyti, jog nebebijo. Juk taip nerealu pasigirti, jog nebijai vorų, aukščio, greičio.. kutenimo. Tačiau ji nėra nereali. Ji netgi neįdomi. Ji- tik dar vienas perdėtų žmogiškų aistrų i laukinę audrą išvestas siluetas; esantis čia, šalia, bet kartu ir toli nuo kito, vienodai pilko silueto, stovinčio po ta pačia audra, kuris labiau nei žaibų kamuoliai patraukia jos žvilgsnį.

  Šis neapsakomas noras prisiglausti, tarsi išgelbėsiantis nuo pasaulinio tvano, ateivių invazijos, meilaus voro tipenimo odos paviršiumi... būtent šis noras stumia ją žengti link jo.

  Ji - svajoklė. Ji sekundei užsimerkia. Ji tiki, jog tereiks prieiti ir be žodžių, be akių kontakto bus šiltai priimta į permirkusį, tačiau saugų glėbį. Ir taip praeis audra, ir ji nebebijos nakties riaumojimo.



  Ji priverstinai atsimerkia; ausis užgulantis trenksmas bei švystelėjimas sugrąžina ją į realybę. Ji apsidairo, bet silueto nebėra.




    "Jis išėjo. Jis tikriausiai turi savų baimių ir nėra suinteresuotas manosiomis. Jis paprasčiausiai pasitraukė.. "

  Žaibavo iki paryčių.  Ji stovėjo, retsykiais nusišluostydama veidu žliaugiantį lietų. Ji nieko nemąstė. Ji tiesiog mokėsi mėgautis vienatve, nebeegzistuojančių baimių draugijoje.
2004-06-24 22:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-24 22:47
Majestas1
Kokia neįprasta pabaiga, ji neteko ir ji mokosi mėgautis tuo kas liko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-27 22:48
Benigna
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-26 19:13
IgnitOR
tiesiog... :) aciu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-25 15:19
Kažkas apie ką smagu galvoti
Nieko įspūdingo, nieko kvapą gniaužiančio, tiesiog.. draugui.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-24 23:23
Picolas
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą