Aš sutikau jį dar kartą

Aš sutikau jį dar kartą
prie nulis laipsnių
Prie Celsijaus
tižo
Sniegas

Nuo medžių varvėjo
O jis juos gaudė
Savo didžiule burna
Apžiodamas visą stotelę
Net į ją skubančią senutę su šuniuku
Net ir pensininką su ramentu

Aplink medį jis drožė ratus
Kaip medinius kareivėlius
Skaičiavo grobį

tryliktas keturioliktas penkioliktas
burbėjo po nosim
dvidešimt –lenkė pirštus

Ką čia darai
Ai nieko-delbė akis
Laukiu…savojo skaičiaus

Prie nulis laipsnių Celsijaus
Sustojo

Prisimenu jį galiniame autobuso lange
Prarijęs savo dvidešimtą
su juo ir važiavo
mojavo toldamas
savo didele burna
švytėjo