Erikai....

Laivai dar neišplaukia,
Prie uosto,
Jūreiviai jau įprate,
Palikti šeimas.
-
Toliau....
Toliau....
Kalbėk....
--
Kareiviai,
Už tevynę eina,
Didvyriai.
Užmiršę net šeimas.
---
Užmiršę?
Ne...
Negali būti...
Bet tęsk...
Prašau....
----
Aukų davėjai,
Šeimų nematantys per dien,
Jie gelbėja gyvybę,
Ir jiems vis vien...
-----
Policija?
Gaisrinė?
Gyditojai?
Nenustok...
Dar kalbėk...
------
Ne....
Tau metas gult...
Labankt, Erikai.
Sudie.
-------
Žinai ką aš manau?
--------
Kas, Erikai?
sakau miegok...
---------
Tu paklausyk...
Šeima.
Negalima jos palikt.
----------
Jaučiau, kad matau,
Tave jau paskutinį kartą,
Bet širdis sumelavo,
Visgi teko mums dar  susidurti.
------------
Nąrsus jūreivis
Išplaukia jūroj,
Skelbia televizija po 40 metų,
-------------
Susidomėjau.
--------------
Į jūrą plaukia jis ne vienas,
O su šeima.
----------------
Tai šaunuolis pamaniau.
------------------
Štai tas jūreivis.
Televizija parodė žmogų,
Jis buvo su šeima.
-------------------
Nieks nesuprato kodėl man ašaros pradėjo krist....
Erikai...
Erikai....
Tai tu.....
-----------------------
Šeima svarbiausia,
Be jos negalėčiau kur nors būti.
-------------------------
Erikai,
Šie žodžiai tavo.
Tą dien man širdis dainavo.
Užaugai toks žmogus.