Keliai takeliai

Nespardyk kamuolio
naujais bateliais,
mano aukso kurpaitės,
lengvam keliui
į tavo gilumą,
per balas, per balas,
siaurais takeliais -
jų apžėlusiais kẽ liais,
prieš klūpančią saulę,
pripildytą saują –
ašarotų žiedų,
sugiedotų giesmių
ant sakralinio stalo
pamerktų…

Sunešioti bateliai,
per ilgas jiems kelias
į tavo gilumą
per išdžiūvusias balas.
Brenda laibos kojelės
per sraunų upelį,
tavo skruostais tekantį.
Neša mane srovelės
per tavo kaklelį,
tiesiai ant tavo širdelės
pasodino…