kodėl

Gal amžinybę, tirpdamas iš nekantrumo,
Vis laukiau...
                  Kol rudenys numes lapus.
Ilgėjaus grįžtančios tavęs ir - atvirumo...
Kambaryje, kur šliaužė vakaras alpus.

Kvepėjo mėtom, žemuogėm, levandom.
Nors lijo lietūs neapsakomai ilgai...
Bet ne lietaus tada mes išsigandom -
Nei aš, nei du maži trobos langai...

O atsitiko tai, ko negaliu suprasti,
Kodėl pro šalį eidama neužsukai...
Paklibino neužrakintų durų skląstį
Kažkas...
            Gal išsiskyrę mudviejų laikai?