kontrolierius

Staiga, tarp susivijusių paukštiškų lapų, išvydau klaikų snukį. Jis manęs neišgąsdino. Kartais galvoju, kad esu tiek atbukęs, jog manęs ir pats velnias išdygęs iš pragaro gelmių nenustebintų, o tuo labiau neišgąsdintų. Tokiu atveju, sunkiai atsidusęs, kaip bet kuris mokslininkas, kuriam nusimato ilgi tyrinėjimų metai, išsitraukčiau kompiuterį iš kišenėlės ir pradėčiau... ką pradėčiau? Įprastą procedūrą. Suvesčiau į registrą maždaug tokią info: „Neatpažinta gyvybės forma, pagal registrų knygą, numeris 212145, apvali kaukolė, plačios akiduobės ir raginės ataugos, rudimentinės, evoliucijos išdava. Pirminė apžiūra rodo, kad tai ne mūsų planetos gyventojas ir gyvybės forma, nes... “ Taip viskas vystytųsi, nors vėliau velnias mane suėstų kartu su aukščiausio lygio technika ir brangiomis, tiesiog neįkainojamomis smegenimis.
Tačiau šis atvejis daug paprastesnis, tai tik gnumas, tokių Lietuvoje apstu. Jis klaikokos išvaizdos tas tiesa. Tos šlykščios gličios dvi galvos ir rainos akys... Ilgi nagai ir žvėriškos iltys...  Nelegaliai atvežti, jie platina svalpius, parazitus, gyvenančius storame būtybių kailyje. Ir nesveiką humoro jausmą. Šie keisti padarai, brakonierių gaudomi Šamo planetoje, savo talpioje smegeninėje nešiojasi krūvas įvairiausių anekdotų, surankiotų įvairiuose visatos kampeliuose. Jie taip moka prajuokinti, jog sugauti ir deportuoti juos atgalios tiesiog labai sunkus uždavinys, bet man, kaip profesionalui, įvykdomas. Pirmiausia, ką padarau, tai užsimaukšlinu ausines, kurios užčiaupia burną bepradedančiam sakyti eilinį anekdotą padarui. Šaipydamasis kelias sekundes praleidžiu stebėdamas, kaip juokingai padaras žiopčioja, po to ramiausiai surakinu įsibrovėlį, bei padedamas dviejų pagalbinių robotų KARŠTIS-25 nuboginu į skraidyklę ir patalpinu į garsui nepralaidžią skiltį. Kai viskas baigta, su palengvėjimu galiu nusiimti ausines ir vėl girdžiu tolygų ūžimą. Tai civilizacijos balsas... Jis mano ausyse nuo pat gimimo. Skraidyklių kaukimas, mašinų kriokimas, įvairių kompiuterių, mobilių bei kitos technikos skleidžiami garsai visą gyvenimą. Visiškas garso izoliavimas mane kiek sukrečia. Ne kiekvienas gali prabūti net 5 minutes absoliučioje tyloje. Kol atsigaunu, robotai suneša mano įrangą ir aš galiu skristi į kitą iškvietimą ir taip tol, kol visi nežemiškų būtybių talpinimo skyriai bus užpildyti.
Sunkus gyvenimas, ką? Ypač, kai pagauni glitųjį šarpinį, tokį šleikštų marmalą, kurį susemti, sugriebti ar sučiupti, galima tik specialiais įrankiais, t. y. super atsparia rūgštims semtuvine žnyple. Tačiau, šiame darbe yra ir privalumų. Jei esi ne tik kontrolierius, bet dar ir mokslininkas, neišvykdamas iš savo gimtos planetos, gali išnagrinėt daugelį nežemiškų padarų, paimti mėginių, kartais, įmanoma atlikti net skrodimą, jei sulaikymo metu  tenka imtis kraštutinių priemonių. Taip sukaupus milžinišką informacinę bazę ir pritaikius genetinius metodus bei ratozę, galima sukurti naują, niekur nematytą, bet jau mūsų sąlygoms pritaikytą padarą. Esu sukūręs jau tris  egzempliorius. Su pasididžiavimu galiu pristatyti jums paskutinį savo kūrinį. Manau jis komerciškai pasiteisins. Juk jo genų informaciją aš ruošiuosi pelningai parduoti naminių gyvūnėlių kūrimo kompanijai „Aš tave myliu ir Co“. Tai mielas, apvalus, penkiakojis, beuodegis kamuoliukas, kuriam pavadinimo dar nesugalvojau. Aišku, jis dar visiškai neužaugo, tačiau neturėtų būti didesnis nei futbolo kamuolys. Maitinasi salotų  bei kopūstų lapais ir yra labai meilus. Visiškai nepavojingas, mielas. Be to – moka kalbėti. Na, ta kalbėsena papūgos lygio, pavienių nugirstų žodžių kartojimas, tačiau tai jau šis tas. Kiti prieš jį buvę egzemplioriai nepavyko. Vienas mažas buvo panašus į septyniolikos kojų pūkuotą katiną, tačiau suaugęs užsiaugino penkis komplektus dantų ir antrą galvą. Štai kodėl aš nerimauju... Gal ir trečiasis gyvūnėlis netinkamas? Gal aš per prastas mokslininkas?  Aišku, kamuoliukas užrakintas super tvirtame, ultra moderniame narve, tačiau kol aš gaudau nežinomų pasalių atmatas, kamuoliukas gali užaugti į glitėsių krūvą ir ištekėti pro tarpus, arba sulapoti ir šliaužyti per gatvę šaudydamas iš žiedų nuodais... Kas ten žino, sunku manipuliuoti nežemiškomis ląstelėmis, ypač kai kombinuoji kelių planetų gyvius. Gali prasimušti tai vieno, tai kito gyvūno savybės.

(rašau ir mąstau ar tęsti, ar ne... jūsų kritika lems mano pasirinkimą)