Arkliukai (3)

Perbrido upelę.

Prieš tai daug sykių švokštė
Įkvėpk baltais arkleliais
Iškvėpk juodsparniais laumžirgiais.

Už nugaros miško upelė liko.
Rudu dugnu ir matiniu grubiu paviršium.

Ne veidrodis plaukams vanotis.

Gal tik prakaitas žliugtelėjo į žolę purvu,
Bet žemelė gailestingai priglobdavo.

Kiekvieną vasarą taip.

Už atneštą veidrodį.