Nesvetingai priima

Lietus per skruostus
Teškena.

Klišakojė mergaitė
Prie žemės pritūpusi.
Susimąsčiusiu veidu
Į juodą sermėgą akis įbedusi,
Dar liaudies žeme vadinama.

Mįslina,
Rankų galūnėmis perbraukia,
Nejuda.
Kumšty suspaudžia-paleidžia.

Žaidžia.
Jausnystę prisimena.
Rytojaus nabagė nesulaukė,
Bet vis dar optimistė liko.

Žemė laiko,
Nešioja,
Pas save į svečius nekviečia.