ŽY

Tu esi vartininkas,
Saugantis manojo likimo vartus
Tu pakuoji jį į dėžutes
Ir parduodi po kelis šekelius
Seniems Vilniaus žydams
Ir taip galvą trankant
Nuo sienų viniojas apmušalai
Ir išlenda perpykusios kandys
Jų jau amžių nenaudoti iltiniai dantukai
Kalena ir ruošia balių senai naujiems daiktams
Ir jos suės tą senąjį fotelį kambario kampe
Kabins vingiuotas spyruokles
Tau ant ausų
Ir lieps klausytis
Girgždančiojo patefono
Ir kniaukiančiojo kaimynės katino garsų.
Paskui išgirsi vaikų vaitojimus
Ir moterų riksmus
Tai reikš, kad prasidėjo mūšis Žalgirio lauke...
Siūbuos šviestuvai gatvėse
Keis pabrinkusių šešėlių pozą
nebus kur pasislėpti
Nes visur knibždės
Žinduolių karalystės poros
Ir merksis jų akys
Nuo tavo kaistančios širdies
Lyg prikaistuvis šalia mamos prijuostės
Ir sklis svylančio pyrago kvapas iš virtuvės,
Nes motušė ir vėl užsižiopsojo į
Mexico telenovelę...