Kai užaugsi, suprasi (arba pasakaitė apie nenuoramą ėriuką)

Mama.
Mama!
(Kas nutiko?)
Ką tu darai?
(Valgau žolę)
Kodėl? Tu visuomet valgai žolę...

Ar čia aplinkui galima ką nors įdomaus pamatyti ar nuveikti?
(Nežinau)
Visi aplinkui tik valgo ir valgo...žolę.
Ar jums tai bent patinka?
(Kai baigsis pienas ir tu valgysi žolę)

Mama
(Kas vėl?)
Į mane žiūri juokingas žmogus
(Tai tik kažkoks prakeleivis)
Jis šypsosi ir kažką kalba
(Nekreipk dėmesio)
Jis tiesia man sausainį
(Sakau, nekreipk dėmesio!)

Aš dabar trumpam einu
(Kur?!)
Ten
(Kur ten?)
Ana, į tą pievą
(Mūsų pieva yra čia)
Bet man įdomu, kas vyksta ne mūsų pievoje.
Na žinai, gal ten yra kas nors įdomaus
(Toli neik ir greitai grįžk)

Mama
(Kas vėl?)
Aš buvau toje pievoje
(Aha)
Įsivaizduoji, ten yra karvių
(Nejaugi? --apsimeta susižavėjus--)
Ar tu vis dar valgai žolę?
(Eee, taip)
Bet juk tu negali vis dar būti alkana, juk nesi alkana?
(Tu nesupranti avies pašaukimo)
O kas yra pašaukimas?

Ar aš vieną dieną irgi būsiu avis?
(Jei pasiseks. Jei būsi išradingas, gudrus ir išsiugdysi tinkamus įgūdžius.
Tiesiog valgyk žolę. Ir niekam nežiūrėk į akis. Tai svarbiausia.)
Ir aš visą dieną valgysiu žolę, taip kaip tu, mama?
(Nori to ar ne - taip)

Ar tau niekad neatsibosta ta žolė?
Ar tu kada nors bandei valgyti ką nors kita?
O žiūrėk! Kamanė! Tik pažiūrėk! Aš galiu su ja žaisti.
(Nemanau, kad jai tai patiktų)
Ai!
(Taip, nemanau, kad jai tai patiko. Eikš čia prie manęs. Skauda?)
Bet juk gyvenime turi būti daugiau įvairovės? Juk kažkur yra įvairovės ar ne, mama?

Mama
(Ko nori dabar?)
Aš tik einu pažaisti ten į pamiškę
Ir pažiūrėti, kas ten gero, na žinai...
(Tu juk vistiek greitai strikinėdamas gryši atgal. Visada grįžti.)
Na, bet aš galvojau, kad reikia patikrinti ar ten nėra kokios įvairovės.
Na, ten pamiškėj, žinai...

Aš negalėjau prasibrauti pro vartus. Jie užrakinti spyna.
(Ar aš nesakiau, kad grįši? Eikš čia.)
Bet tai juk nesąžininga, kad mes atitverti. Ar mes turim būti užrakinti?
(Taip turi būti. Mums taip geriau)
Taip, jums...Tau ir visom kitoms avims. Tik pažiūrėk į jas ramiausiai sau rupšnojančias žolę...

Mama, o kaip mes, ėriukai? Gal mums avių taisyklės negalioja?
(--Tyla--)
Aš tikiuosi, kad aš visą laiką liksiu ėriuku. Aš nenoriu užaugti.
(Tu užaugsi. Ir būsi tokia pat avis kaip mes. Aš tikiuosi.)
"Ir tada aš suprasiu..."
(Taip, kai užaugsi, suprasi.)