Išpažintis. Nuplaunu savo nuodėmes.

Žemiškai prilekiu -
bučiuoju, glaudžiuosi.
Atleisk, žemele,
Kad ne už tave meldžiuosi.

Rieda ašaros.
Skaistybė.
Paženklinta likau visam.

Išnyko slaptas raštas
Ir nežinau, ką norėjai pasakyti.
Ką tavyje skruzdės išvagojo.

Nematau!

Glaudžiuos vis,
nedrįstu.
Nuskinti netgi gėlę tavo
Ir padovanot tau savąją.

Priimti tai, ką duodi,
Ir duoti tau
lyg skolą,
Tai, ką iš tavęs pasiėmiau.

Ar tai ir yra tas žodis?
Tas žodis, kurį išliejo skruzdė kojomis.
Prigludus prie tavo smiltelių aš girdžiu
savo širdies plakimą.
Ir atiduodu jį tau.

Vis rieda, rieda ašaros.
Laisto su druska tavo skausmą
Ir užglaisto nerimą.
Netryps daugiau,
besarmačiai.
Netryps, tavęs,
suplaukusios iš vandenų
žemel!

... Nedrįstu, nuskinti tavo grožį,
atiduoti sąvąjį.

Nuplaunu.