Rašyk
Eilės (73311)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10355)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







... Praeiviai... Mašinų ūžimas. Žvilgtelėjau į dešinę.
Mano akys padarė neryškią nuotrauką. Fone gal ir žmonės, pastatai. Kraštelis gatvės, automobilio priekis.
Dar viena nuotrauka. Tamsa.

Smalsuoliai apsupo ant gatvės gulintį kruviną žmogų. Girdėjosi šūksniai: „Žmogų užmušė! ” „Svoločius! “ „Net nestabdė! ” Žmonės užsipuolė vairuotoją. Jis sedėjo automobilyje. Toli nuo partrenktojo pėsčiojo...

-... Štai kaip ten buvo su ta avarija. - užbaigiau.
Sesuo Lina klausėsi, sedėdama ant palatos lovos krašto, pasukusi galvą kairėn, kad mane matytų. Jos žvilgsnis buvo abejingas, truputi jautėsi, kad Lina suirzusi. O mano veide, kuris buvo vos ne vienas šašas, galima buvo įžvelgti šypseną.
Šiek tiek sukikenau, supratęs, kaip Lina jaudinasi dėl manęs.
-Kas čia juokingo? - prabilo ji. - galėjai mirti, Antanai.
Mirti. Chi chi chi.
-Negalėjau. - tariau aš. - Negi pamiršai? Aš esu nemirtingas. Pažvelgiu mirčiai į akis, o ji pabėga. Vis dar netiki? Juk ne pirmas kartas.
-Tu nesi nemirtingas. Tik kelis kartus pasisekė ir tiek. Atsitiktinumai.
-Ar jų ne per daug?
-Vis tiek ateis laikas.
-Nejaugi... O gal man negalima palikti šio pasaulio, nes pirma turiu atlikti man paskirtą misiją, užduotį.
-Gal. Bet vistiek nekvailiok. Būk atsargus.
Aš šypsojausi. Lina paėmė už nesutvarstytosios rankos.
-Prašau... - susirūpinusios sesers balsas.
Žodis nuplovė  šypseną nuo mano lūpų.
-Gerai... - atsidusau.
-Pažadi?
-Taip.
Pamelavau. Nors... Ne. „Taip“- tik žodis. Nesakiau, su kuo sutinku. Neprižadėjau, kad būsiu atsargus. Iš kur man žinot, kaip Lina mane suprato? ...

Naktis išdažius pasaulį tamsiomis spalvomis. Saulė dingus. Tik mėnulis ir žvaigždės bandė kompensuoti jos šviesos stygių.
Su seserimi atsistojome prie traukinio bėgių. Buvo praėję daug laiko po automobilio nutrenkimo. Buvau visiškai sveikas.
-Štai ir atėjome. - tariau. - Užsidenk akis. Parodysiu, ką sakiau.
Lina pažiūrėjo į bėgius, po to atsuko nepatiklų žvilgsnį į mane. Ji bijojo.
-Ką... ką darai? - išlemeno.
-Nesijaudink. Neužsinorėjau mirti. - raminau. - Užsidenk akis.
Lina padarė, kaip paprašyta... Nevisai.
-Lina, nesukčiauk. Paprašiau, kad užsidengtum akis. Nepraskleidinėk pirštų. Bus staigmena.
-Ką tu sugalvojai?
-Nesijaudink. Sužinosi... Gi sakiau, kad nenoriu mirti... Ar esu kada nors neištęsėjęs pažado?
-Na... Ne...
-Tai pasitikėk manimi.
Lina uždengė akis delnais, o aš atsisėdau ant bėgių, po to padėjau galvą ant šaltos metalinės juostos. Vis stebėjau seserį. Išsitraukiau pistoletą, įrėmiau jį į smilkinį ir leidau:
-Gali žiūrėti.
Sesuo žvilgtelėjo į mane ir ją visą perliejo siaubas.
-Bet t-tu pažadėjai.
-Pacituok mane.
-Paklausiau, ar pažadi, o tu atsakei, kad taip.
-Pati supranti. Nieko nepažadėjau. Tik pasakiau: „taip“... Ei! Atsitrauk. Aš žinau, kad  esu nemirtingas, todėl nuspausti gaiduką man nesunku. Niekur neik. Tik stebėk.
-Kur mano mobilus?
Šyptelėjau.
-Matai? Aš viską apgalvojau. - pasigyriau.
-Sakei, kad nenori mirti.
-Tiesa. Tenoriu tau įrodyti, jog esu nemirtingas, kad liautumeis taip jaudintis dėl manęs. Ši savybė man labai pasitarnaus. Suorganizuodamas tą avariją, neįrodžiau...
-Antanai, - pertraukė mane Lina, - nereikia. - sesers akyse pasirodė ašaros. - Po avarijų žmonės išgyvena, bet kaip tu liksi gyvas, jei tavo tuščia galva bus sutrinta į miltus? ...
Girdėjosi, kaip atvažiuoja traukinys.
Užplūdo prisiminimai. Mane automobiliu nutrenkusį vairuotoją ištraukė iš kalėjimo. Ir dar jam sumokėjau...
Čiuku čiuku.
Kas yra mirtis?
Čiuku čiuku.
-Stovėk ramiai. - paliepiau. - Geriau atsisėsk.
Čiuku čiuku. Laikas žaibo greičiu privedė garvežį prie mano kūno. Mane kažkodėl išpylė šaltas prakaitas. Linos skruostai buvo permirkę nuo ašarų. Ji sedėjo, žiūrėdama į mane, ir nežinojo, ką daryti.
Pagailo...
Traukinys mane pervažiavo...

Taigi „geriau atsisėsk“ buvo mano paskutiniai žodžiai...
Pramerkiau akis. Ryški balta šviesa. Bent man taip tada atrodė. Kur aš? Prisiminiau, kaip gulėjau ant bėgių. Nejaugi aš pas Dievą?
Vaizdas išryškėjo. Aš ligoninės palatoj. O Lina šalia manęs. Jos akys buvo sudrėkintos ašarų.
-Antanai... - prabilo sesuo.
Tada dar neatkreipiau dėmesio, kaip guliu, kas aplink mane.
-Sakiau, kad aš nemirtingas. Juk mane pervažiavo, ar ne?
-Taip. Aš negaliu patikėti, kad mirtis tavęs nepasiėmė...
-Kas yra mirtis?
Nusišypsojau.
O aš gyvas. Lyg kažkas būtų atlikęs man tai, ko šiuolaikinė medicina nesugeba, o visą kitą palikęs pastarajai.
Taigi „geriau atsisėsk“ buvo mano paskutiniai žodžiai... tą dieną.
Šypsausi.
2004-06-21 10:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-05 18:44
Sany
Grazu ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-26 17:38
nemoku_
wow.......nerealu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-20 12:02
TaNkIsTaS
:D super!!! as vis dar negaliu atsigauti po to kūrinio! :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-05 19:00
Juodoji_Hydra
Ai va, dar nesupratau vieno dalyko. Kokia prasmė tų žodžių, na kad jis pasakė juos "tą dieną"? Ta diena kažkuom ypatinga?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-05 18:58
Juodoji_Hydra
Labai liuks, kūrinys nerealiai mane prikaustė prie ekrano, kas retai pasitaiko. :)
Tik va, užkliuvo toks dalykas.. Kam jam to pistoleto prie smilkinio, jei jis nori, kad jį pervažiuotų? Ar gal čia tam, kad sesuo neprisiartintų?
Na, sutinku su OlD_Death, kad būtų buvę įdomiau, jei jis būtų tikrai numiręs.
O su ta misija man labai patiko. Dabar pradėjau tikėti, kad kiekvienam žmogui lemta įvykdyti kažkokią misiją, ir kol jos neįvykdė, tol nemirs. Ačiū tau už tai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-03 13:32
merild45
Gerai,SVAJOKLI,kad parasei apie ANTANA,tikrai taip jis turi atlikti misija mano Antanas ryt ,poryt jam bus 38,o atrodyti jis turetu buti nemirtingas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-02 18:32
Weird Star
Na ir sėkmė gi Antanui nusišypsojo - tikrai dantis parodė, ne kitaip;))) O jis dar taip naiviai siūlo:"Geriau atsisėsk"...
Stilius ir mintis neblogi, skaitosi smagiai, tačiau pats nemirtingumas atrodo truputį beprasmis - juk nei misijos, kurią Antanas tiki turįs atlikti, nei šiaip kokio paaiškinimo nėra:) O gal čia ir yra visa esmė? Tik op - ir tu jau nemirtingas, tiesiog šiaip sau:)
Beje, jei jis taip dažnai papuola į visokias avarijas ir pan., o randų ir kitokio "gero" lieka... hmmm... tai kaip jis turėtų atrodyti, tas Antanas?;)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-23 14:15
OlD_Death
"Smaginasi kaip netingi, kad tik susidurtų su mirtimi. O mirtis nekreipia į jį dėmesio... Nemandagu iš jos pusės"
sebai, o jis man gerai primokejo, mat uz vaidinimus cirke gauna limonus, tad ir man sis tas nubyra, kiek galiu su tom skyletom drapanom laxtyt? dalgy ir jau reik keist, tai va
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-23 14:12
OlD_Death
na, jei jis butu mires, BUTU zymiai idomiau :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-22 14:03
Nyarlathotep
Nelabai įdomu, nes primena kažkurį serialą. + Kalnietį. Bet neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-22 13:59
Svajoklis I
Paaiškinimas paprastas (gal kas ir nusivilsit)-
Antanas nemirtingas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-22 03:29
St Sebastianas
Gana įdomi mintis. Tik štai pačiame kūrinyje reikėjo paaiškinti kas tai per misija. Nes dabar gali susidaryti įspūdis, kad to bičiuko misija - mirti ir prisikelti.:)
Pervažiavimas traukiniu tikrai nelogiškas. Vien iš to epizodo galėčiau parašyti parodiją.:) Jau matau medikus šaukštais krapštančius nuo bėgių smegenų likučius.:)
Na, mano čia jau mano asmeninis požiūris, bet negaliu susilaikyti nepasakęs. "Jei per ilgai žvelgsi į bedugnę, bedugnė ims žvelgti į tave." (Nyčė) Kitaip sakant, jei ieškosi mirties, ją tikrai surasi. Štai čia mano nuomone ir silpniausia tavo kūrinio vieta. Bičiukas rengia vos ne šou. Smaginasi kaip netingi, kad tik susidurtų su mirtimi. O mirtis nekreipia į jį dėmesio... Nemandagu iš jos pusės.:)
Šiaip kūrinukas parašytas neblogai. Sudomino, laukiau pabaigos ir paaiškinimo. Pabaigą suradau, paaiškinimo - ne. Na, bet kaip pradedančiajam tai atleistina.;)
Sėkmės rašant toliau!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-22 00:51
vilnelė vėl
nu as vistik pabaigos nesupratau. kap ten yr?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-21 16:17
Rikute
Wisaj nieko.
Tik tos pacios dwi klaidos kajp ir Haldir uzkliuwo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-21 14:06
Haldir
Kritusios i akis klaideles:
trūputį  ---> truputį
medecina  ---> medicina

Ir dar noreciau paaiskinimo: Kaip jis liko gyvas jei ji pervaziavo traukinys?

Bo nepaaiskinant lengva rasyt, bet perskaicius teksta be logisko paaiskinimo telieka vieni klausimai. O klausimai perskaicius teksta - sux.

Pagyrimas: tavo stilius tobuleja.

Duodu 3.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-06-21 10:50
Svajoklis I
Dar norėjau parašyt, kaip vyrukas atlieka savo misiją- išgelbėja kokį protingą vaiką, kuris užaugęs turėtų atrasti vaistus nuo pvz. AIDS ar ko, bet pagalvojau, kad to jau per daug.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą