Iškritusios iš akvariumo

Viena diena stumia kitą, išsprogsta ir nuvysta. Sunkūs procesai. Viskas apsunkę, tuo pačiu ir lengva. Mintys nusvyra lyg prisisiurbę medaus gumulai. Daug norų, kurie nenori išlįsti į dienos šviesą, nenori įrodyti, kad yra stipresni už mane ir kitus. Niekuo nesistebiu. Viskas išsisprendžia savaime.



Vienatvė - kelias į tobulėjimą. Tik būdamas vienas gali savęs klausytis. Garsų trintis žadina sąmonės gyvates, kurios raitosi lyg pašėlusios, pagal laiko dūdelę.



Viskas turi savo vienybės tašką. Tas taškas graužia visus mano susisiekimo laidus.
Protas ir širdis nebegali kalbėtis.



Niekas yra tik visumos vardas.
Daug kas būna apgaulinga.
Minčių visuma neturi lūpų. Turi egoisto akis.
Ateis laikas kai aš visumą suplėšysiu į gabalus. Tai bus teisinga.


Vertė tik iliuzija, kaina tik etiketė.


Mintys realesnės už iliuzijas, bet jų kaina priklauso nuo laiko ir erdvės pavertimo noru.


Noras gimdo įkvėpimą.
Sieloje miega didžiulis skruzdėlynas. Kai jį išjudini, mažos skruzdelės pradeda lakstyti ir maloniai kutenti. Tada reikia skubėti perkelti pojūčius ant lapo, nes niekas nelaukia. Kartais viskas užmiega.
Miegu ir aš. Mano protas transo būsenoje.


Laiko tvirtovė pamažu griūva, bet tuo pačiu ir auga. Viskas turi dvi puses. Plytų tvirtumas nuo nieko nepriklauso. Bet kažkas priklauso nuo plytų tvirtumo.
Nieks nebando pakeisti plytų buvimo vietos, nes erdvės paralyžius aplink tvirtovę išsiraitė kaip bioenergetinis laukas.
Dūsauja.


Plyšiai tarp plytų - tai mano proto ir širdies santykis.
Tik dar nežinau,
Ar Protas sutinka su širdimi, ar širdis su protu .
Gyvenimo formulės sunkiai išsprendžiamos.
Bet viskas priklauso nuo noro.
Noras - vaizduotės plyšys.


Tereikia norą paversti materija. O materiją įmesti į skruzdėlyną.
Viskas turi savo vietą.


Ir visai nesvarbu, kokia kalba tu mąstai. Ir visai nesvarbu, kuriame pasaulio taške gimei.
Mintys gimsta nepriklausomai nuo tavo
eg zis ta vi mo.






protas: širdis =x
širdis: protas =x?