svaigesio daina

Tai klausimo situacija. Žiojinčios ertmės po kojom.
Akidangčių tūris į dugną nežinomos žemės sliekams.
Pasimeldę gesiname ugnį ir guldome galvas į žolę
Ant sukasto gruodo. Naktis apgailėjusi glusteli.
Liekame sau neatsakę, sukniubę nematomoj vietoj,
Ruduo tuomet atpučia švytintį sapno apynasrį,
Audžiame verkiantį lietų ir gulime tam pačiam slėny,
Tingėdami kilt. Pilnatis tuomet, graužiame žolę,
Judėdami kąsnis po kąsnio be tikslo. Lyg rašmenis
Išgulam pievą ženklais, vėjas svaigsta į dangų
Ir sukas galva nelyg saulė virš savo pašios svaigulių
Neskaitydama. Mažas žolėtas stiebeli, sakyk man,
Kur baigias plyšelis po mano ausim, ar tai žemė,
Ar sukastas daržas, tai vynas, ar duona ir vynas,
Jei vynas- tai kur mano žėrintis sapnas? Žolele,
Sakyk, seserie, kaip sugrįžti akių neatmerkus atgal
Televizijos plyštančiais kadrais į sąmonę Dievo?