Pašoko žirgas pavėjui numesdamas artoją,
Ir sužviegė menuliui keliant aušrą.
Moterys į saujas rasą renka.
Ir likę tik vaikai su seniais
Lemties šokį šoka.
Ratu, valdingais judesiais,
Kartkartėmis giedoja:
"Rimo rimo tūta,
Rimo rimo tūta,
Sutarjėla, Sutarjėla"
Rato vidurį, gražiausia,
Ugnis visatos.
Žemės pagerbimo degulys.
Ir amžių amžiais,
Ji degs net užgesinta.
Žemėpatis pasirodęs
Nuteis negerbiančius,
Pakels žemę garbinančius.
Pamatę žaltį, vaikai pradės šaukti-
"Pirm Saulė ir Mėnulis".
Išgirdę šnypštimą, visi sulėkę
Užtrauks "Harum harum"
Ir lenksis, kad jų dievybė,
Globotų derlių.
Sunkiai išvagotą
Jų prakaito ir meilės.
Pagerbkim.


en den dū







