Girios atkerėjimas

Žalioji, kirvio žvilgsniu aš tave bučiuoju
į kamienus, kojas ir šaknis kvadratines
tošyse. Šakos dreba su manim kurčiuoju 
atkeikimo laiką. Maldeles atpratinu

pagonių sieną kalti. Vinimis  į uoksą
šventi žodžiai skęsta, guldami į sakinius
vaidilos uosy. Ciklą voveraitės liuoksi
vertikalės tiltu. Pro vaidilučių akinius

į ąžuolą smelkiuosi. Ugnimi Perkūno
gojelius linksniuoju. Ramovės čiurlenimu
nuplaunu alką. Kūlgrindoj neužsibūnu
užkalbėtas žalčio. Pro rievių gyvenimą

burtažodžiais pagroju. Pagal aklą žynį,
aukuruos gyvatės užbučiuos. Net Gabiją
žaibuoju Luokės pykčiu. Ir šventam Rambyne
nekaltai pagonis midumi galabiju.