ESmantas suvalgo žemėlapį (nupieštą seno sodininko)

Žirklės senos nuslysta viršūnėm,
švarko lopai - pakrūmėm, pakrūmėm
nudyla
nulyja ir draikos nuo mano pečių,
jaučiu, alkūnių išlaisvintos siūlės
ima sukti lizdus
kalnuose ties Balkanais
sušniokščia olimpinės ugnys -
Šiaurinė ties speigračiu aidą išbalina:
lieja pašvaistes lapių* kepurėse.

Aš vis dar pamenu, klaidžioję stepėse,
Girdėme žirgus Juodojoje

Senvagėj kryžius per vidurį styro -
švyturys apgautiems traukiniams,
pasiklydusiems smėlio dėžėj
dūmus kaip krūmus žemčiūgų
karpysiu,
į kalbas įmaišysiu ir dalinsiu vaikams.

Tegu aitvarus savo
Mano vėliava lopo.


___________________________
*-ne žvėrys, o žmonės.

Šiaip čia gi mano kūrinys iš batlo. Nenorėjau, kad prapultų:)