savo skausmą
išgrynint iki meilės
savo laikinumą
iki amžinybės
ir pačios esmės
ir vidines sielos kišenėles
iškratyt ir
peržiūrėt naujai
kai lietus
pakvimpa angelais
savo triukšmą
derint su lašais
ir dar kartą
permąstyt save
pagal žemės ritmą
gimstantį laše...